Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas

Ieškantiems teisinės informacijos, siūlome susipažinti arba parsisiųsti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DRAUDIMO

Į S T A T Y M A S

 

2003 m. rugsėjo 18 d. Nr. IX-1737

Vilnius

Lietuvos Respublikos draudimo

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

  1. Įstatymo tikslas – reglamentuoti draudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklą siekiant, kad draudimo sistema būtų patikima, efektyvi, saugi ir stabili <…>

Siūlome susipažinti su Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo sąvokomis.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Apdraustasis – gyvybės ir sveikatos draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam įvykiui draudikas privalo mokėti draudimo išmoką; civilinės atsakomybės draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, susiję su civiline atsakomybe, yra draudžiami; turto draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami.

2. Būtinoji mokumo atsarga – teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotas mokumo atsargos dydis, kuris privalo atitikti draudiko veiklos apimtį ir specifiką.

3. Civilinės atsakomybės draudimas – asmens turtinių interesų, susijusių su civiline atsakomybe už nukentėjusiems tretiesiems asmenims ar jų turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršijant draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje.

4. Dalyvaujanti įmonė yra:

1) patronuojanti įmonė;

2) įmonė, šio straipsnio 5 dalyje nurodytais būdais dalyvaujanti kitoje įmonėje;

3) įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 28 ir 48 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis įmonėmis, tačiau valdoma bendrai remiantis su šiomis įmonėmis sudarytomis sutartimis ar steigimo sandoriuose ar įstatuose esamomis nuostatomis;

4) įmonė, nors ir nesusijusi šio straipsnio 28 ir 48 dalyse nustatytais ryšiais su kita ar kitomis įmonėmis, tačiau jos ir kitos ar kitų įmonių dauguma administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo yra tie patys asmenys.

5. Dalyvavimas – tiesioginis ar netiesioginis valdymas 20 procentų ar daugiau visų balsavimo teisių įmonės aukščiausiojo organo susirinkime ar 20 procentų ar daugiau įmonės akcinio (pajinio ir pan.) kapitalo, taip pat kitokia reali ir ilgalaikė galimybė tiek būnant įmonės akcininku (dalyviu), tiek turint kitų su akciniu (pajiniu ir pan.) kapitalu susijusių teisių daryti įtaką sprendimams dėl įmonės veiklos.

6. Didelė draudimo rizika – draudimo rizika, atitinkanti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytus kriterijus.

7. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.

8. Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklą.

9. Draudiko pelno dalis (bonus) – draudėjui (naudos gavėjui) gyvybės draudimo, susijusio su kapitalo kaupimu, sutartyje numatytais atvejais tenkanti draudiko pelno dalis, apskaičiuojama ir išmokama draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

10. Draudikų biuras – draudikų, Lietuvos Respublikoje vykdančių šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), asociacija, įsteigta įstatymų nustatyta tvarka, arba analogiška kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudikų asociacija.

11. Draudiminis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

12. Draudimo apsauga – draudiko įsipareigojimas įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką.

13. Draudimo įmoka (premija) – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą.

14. Draudimo įmonė – įmonė, šio Įstatymo nustatyta tvarka gavusi draudimo veiklos licenciją.

15. Draudimo interesas – nuostolis, kurį gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudiminiam įvykiui.

16. Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma.

17. Draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė – patronuojanti įmonė, kuri nėra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, tačiau kurios pagrindinis veiklos tikslas yra tapti ir būti dalyvaujančia dukterinėse įmonėse, kurios išimtinai ar daugiausia yra draudimo įmonės, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar užsienio valstybių draudimo įmonės, tačiau su sąlyga, jog bent viena iš dukterinių įmonių yra draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonė.

18. Draudimo laikotarpis – laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu.

19. Draudimo liudijimas (polisas) – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.

20. Draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe.

21. Draudimo rizika – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.

22. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma arba pinigų suma, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka, kuri, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus, yra lygi maksimaliai draudimo išmokai, galimai išmokėti pagal draudimo sutartį.

23. Draudimo taisyklės – draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos.

24. Draudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą.

25. Draudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, susijusi su supažindinimu su galimybe sudaryti draudimo sutartį, pasiūlymu sudaryti draudimo sutartį ar kitokiu parengiamuoju darbu, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, susijusi su draudimo sutarties sudarymu, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudiminius įvykius. Ši veikla, vykdoma draudiko ar jo darbuotojų dėl šio draudiko draudimo sutarčių, nėra laikoma draudimo tarpininkavimu. Draudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos draudimo klausimais teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, jei informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį. Draudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas vien tik draudiminių įvykių administravimas, vykdomas sutarties su draudiku pagrindu, bei žalos (nuostolio) ir reikalavimo išmokėti draudimo išmoką dydžio nustatymas.

26. Draudimo techniniai atidėjiniai (atidėjimai) – draudiko įsipareigojimai, atsirandantys iš draudimo ir (ar) perdraudimo sutarčių ar susiję su jomis, apskaičiuoti teisės aktų nustatyta tvarka.

27. Draudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kitų asmenų nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šių asmenų turtinius interesus įvykus draudiminiams įvykiams, asmenų turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą. Šio Įstatymo prasme draudimo veikla yra ir veikla, nurodyta šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Šiame Įstatyme sąvoka „draudimo veikla“ neapima perdraudimo.

28. Dukterinė įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) įmonė, kurioje kita įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų;

2) įmonė, kurioje kita įmonė, būdama pirmosios įmonės akcininkė (dalyvė), turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios pirmosios įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros organo narių;

3) įmonė, kuriai pagal jos steigimo sandorio, įstatų nuostatas ar sudarytas sutartis su kita įmone, kita įmonė turi galimybę daryti lemiamą įtaką;

4) įmonė, kurioje kita įmonė remdamasi sudarytomis su akcininkais (dalyviais) sutartimis kontroliuoja daugumą pirmosios įmonės akcininkų (dalyvių) balsų;

5) įmonė, kuriai, kompetentingos institucijos nuomone, kita įmonė efektyviai daro lemiamą įtaką;

6) įmonė, kuri pagal šios dalies 1–5 punktų kriterijus yra dukterinės įmonės dukterinė įmonė. Tokiu atveju ji laikoma patronuojančios įmonės, kurios dukterinė įmonė turi dukterinę įmonę, dukterine įmone.

29. Europos Sąjungos valstybė narė – Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė. Šiame Įstatyme sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima ir Europos ekonominės erdvės valstybes.

30. Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika – Europos sąjungos valstybė narė, kurioje:

1) yra turtas, kai draudimo sutartis susijusi su pastatais ar su pastatais ir juose esančiu turtu, jei šis turtas draudžiamas ta pačia draudimo sutartimi;

2) yra registruota bet kurios rūšies transporto priemonė, su kuria susijusi draudimo sutartis;

3) draudėjas ne ilgesniam kaip 4 mėnesių terminui sudarė draudimo nuo kelionės ar atostogų draudimo rizikų sutartį, nesvarbu, kuriai draudimo grupei priklausytų šios draudimo rizikos;

4) yra draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta arba draudėjo buveinė, filialas ar atstovybė, su kuriomis draudimo sutartis yra susijusi, tačiau tik visais kitais atvejais, neaptartais šios dalies 1–3 punktuose.

31. Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje teikiamos paslaugos – Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra draudimo rizika, ar įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybė narė, jei draudimo sutartį dėl šios rizikos ar įsipareigojimo sudaro ne šios Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, ne šioje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtas draudimo įmonės ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės filialas.

32. Garantinis iždas – draudikų, Lietuvos Respublikoje vykdančių šio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą), asociacijos iždas arba analogiškas kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktų nustatytas darinys.

33. Gyvybės draudimas – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens gyvybe ir (ar) kapitalo kaupimu, draudimas, kai dėl draudiminių įvykių – apdraustojo mirties, draudimo sutartyje nustatyto termino pasibaigimo ar kitokio draudiminio įvykio mokamos vienkartinės arba periodinės draudimo išmokos.

34. Glaudus ryšys – ryšys tarp asmenų, pasireiškiantis kontrole arba dalyvavimu. Jei asmuo kontroliuoja du ar daugiau asmenų, laikoma, jog pastarieji taip pat yra susiję glaudžiais ryšiais.

35. Įmonių grupė – įmonių grupė, į kurią įeina patronuojanti įmonė, jos dukterinės įmonės ir įmonės, kuriose patronuojanti įmonė ar jos dukterinės įmonės dalyvauja šio straipsnio 4 dalyje nurodytais būdais.

36. Intervencinės priemonės – teismo ar Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos (toliau – Priežiūros komisijos) taikomos priemonės, kurių paskirtis yra išsaugoti ar atkurti draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialo finansinę būklę, apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų kreditorių interesus ar įgyvendinti Civilinio kodekso 2.124 straipsnyje nurodytus tikslus ir kurios dėl savo pobūdžio daro įtaką kitų nei pati draudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialas asmenų teisėms ir pareigoms.

37. Įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos Sąjungos valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje yra nuolatinė draudėjo gyvenamoji vieta ar buveinė, su kuriomis susijusi gyvybės draudimo sutartis.

38. Išperkamoji suma – suma, kuri apskaičiuojama aktuariniais (matematiniais) metodais, atsižvelgiant į sumokėtų draudimo įmokų dalį, skirtą kapitalui kaupti, sutarties galiojimo metu sukauptas palūkanas, draudėjui pagal draudimo sutartį tenkančią draudiko pelno dalį ir į kitas draudimo sutartyje nurodytas aplinkybes.

39. Kita Europos Sąjungos valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

40. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė – įmonė, pagal šios valstybės narės teisės aktus turinti teisę vykdyti draudimo veiklą.

41. Kompetentinga institucija – institucija, prižiūrinti draudimo, draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija yra Priežiūros komisija.

42. Kontrolė – ryšys tarp patronuojančios įmonės ir dukterinės įmonės, atitinkantis šio straipsnio 28 ir 48 dalyse numatytus kriterijus, arba analogiškas ryšys tarp bet kurio fizinio ar juridinio asmens ir įmonės. Kontrolė gali būti tiesioginė arba netiesioginė.

43. Mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė – patronuojanti įmonė, kuri nėra draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, užsienio valstybės draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė ar mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, tačiau kurios bent viena iš dukterinių įmonių yra draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonė.

44. Mokumo atsarga – draudiko turtas, viršijantis įsipareigojimus, atsirandančius iš draudimo ir (ar) perdraudimo sutarčių.

45. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.

46. Neatšaukiamas naudos gavėjas – naudos gavėjas, kuris negali būti vienašališkai, be paties naudos gavėjo sutikimo, draudėjo (ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais – apdraustojo) atšauktas ar pakeistas.

47. Nukentėjęs trečiasis asmuo – civilinės atsakomybės draudimo atveju asmuo, kuriam draudėjas ar apdraustasis padarė žalos.

48. Patronuojanti įmonė – įmonė, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) įmonė turi daugumą akcininkų ar kitų dalyvių balsų kitoje įmonėje;

2) įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė (dalyvė), turi teisę skirti ir atšaukti daugumą šios įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros organo narių;

3) įmonė turi galimybę daryti lemiamą įtaką kitai įmonei dėl sudarytų su šia įmone sutarčių arba dėl šios įmonės steigimo sandorio ar įstatų nuostatų;

4) įmonė, kuri dėl sutarčių, sudarytų su kitos įmonės akcininkais (dalyviais), kontroliuoja daugumą šios kitos įmonės akcininkų (dalyvių) balsų;

5) įmonė, kuri, kompetentingos institucijos nuomone, efektyviai daro lemiamą įtaką kitai įmonei.

49. Perdraudimas – draudimo atmaina, kai už įmoką prisiimama draudiko draudimo išmokos išmokėjimo ar kitokių draudiko nuostolių rizika, sąlygota jo draudimo veiklos.

50. Perdraudimo įmonė – kita nei šio straipsnio 14, 40 ar 61 dalyse nurodyta įmonė, kurios pagrindinė veikla yra draudimo įmonių, kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių, užsienio valstybių draudimo įmonių draudimo išmokos išmokėjimo ar kitokių, sąlygotų draudimo veiklos, nuostolių rizikos prisiėmimas arba perdraudimo įmonių perdraudimo išmokos išmokėjimo ar kitokių, sąlygotų perdraudimo veiklos, nuostolių rizikos prisiėmimas perdraudžiant šias rizikas.

51. Perdraudimo tarpininkas – asmuo, už atlygį vykdantis perdraudimo tarpininkavimo veiklą.

52. Perdraudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, susijusi su supažindinimu su galimybe sudaryti perdraudimo sutartį, pasiūlymu sudaryti perdraudimo sutartį ar kitokiu parengiamuoju darbu, kurio tikslas – perdraudimo sutarties sudarymas, taip pat ūkinė komercinė veikla, susijusi su perdraudimo sutarties sudarymu, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas perdraudimo sutartis arba administruojant perdraudiminius įvykius. Ši veikla, kaip ją vykdo perdraudikas ar perdraudiko darbuotojai dėl šio perdraudiko perdraudimo sutarčių, nėra laikoma perdraudimo tarpininkavimu. Perdraudimo tarpininkavimu nelaikomas nenuolatinis informacijos teikimas vykdant kitokią profesinę veiklą, jei informacija teikiama neturint tikslo padėti informacijos gavėjui sudaryti ar vykdyti perdraudimo sutartį. Perdraudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas vien tik perdraudiminių įvykių administravimas, vykdomas sutarties su perdraudiku pagrindu, žalos (nuostolio) ir reikalavimo išmokėti perdraudimo išmoką dydžio nustatymas.

53. Priklausomas draudimo tarpininkas – asmuo, vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir dėl jų interesų. Priklausomas draudimo tarpininkas taip pat yra asmuo, kuris vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą vieno ar keleto draudikų vardu ir dėl jų interesų šalia savo pagrindinės ūkinės komercinės veiklos, o jo siūlomas draudimas yra papildoma paslauga, skirta arba susijusi su asmens siūlomomis prekėmis ar paslaugomis.

54. Steigimosi teisė – teisė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje steigti draudimo įmonės dukterinę draudimo įmonę ar filialą, draudimo tarpininkų įmonės dukterinę draudimo tarpininkų įmonę ar filialą arba teisė Lietuvos Respublikoje steigti kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės dukterinę draudimo įmonę ar filialą, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininkų įmonės dukterinę draudimo tarpininkų įmonę ar filialą.

55. Susijusi įmonė – dukterinė įmonė arba įmonė, kurioje šio straipsnio 4 dalyje nurodytais būdais dalyvauja kita įmonė.

56. Sveikatos draudimas – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens sveikata, draudimas, kai dėl draudiminių įvykių, susijusių su asmens sveikata, mokama draudimo išmoka, lygi draudimo sumai ar jos daliai arba dėl draudiminio įvykio patirtiems nuostoliams. Sveikatos draudimas apima draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimą ligos atvejui.

57. Teisė teikti paslaugas – draudimo įmonės teisė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykdyti draudimo veiklą neįsteigus dukterinės draudimo įmonės ar filialo, draudimo tarpininkų teisė kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą neįsteigus dukterinės draudimo tarpininkų įmonės ar filialo arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės teisė vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje, neįsteigus dukterinės draudimo įmonės ar filialo, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininkų teisė vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje, neįsteigus dukterinės draudimo tarpininkų įmonės ar filialo.

58. Turima mokumo atsarga – draudiko turimo turto, viršijančio įsipareigojimus, atsirandančius iš draudimo ir (ar) perdraudimo sutarčių, dydis, apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka.

59. Turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kurio atveju draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens patirtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršijant draudimo sumos.

60. Užsienio valstybė – valstybė ne Europos Sąjungos narė ar ne Europos ekonominės erdvės valstybė.

61. Užsienio valstybės draudimo įmonė – įmonė, kuri vykdo draudimo veiklą, yra registruota užsienio valstybėje ir kuri pagal vykdomos veiklos pobūdį privalėtų gauti šiame Įstatyme nustatytą ar lygiavertę draudimo veiklos licenciją tuo atveju, jeigu ji būtų registruota Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Pateikta tik dalis įstatymo, visą Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą galima atsisiųsti PDF formatu:

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas

Taip pat pasidomėkite: